Atleiskit man, kad išsigimęs
Aš žlugęs šiandien, ryt- jau miręs,
Apsunkęs nuo savų minčių
Nešu šia naštą ant pečių.
Išsekęs veidas nebeverks
Jis šauks, bet akys užsimerks,
Žvėris šis žūsta, nors kartu
Atsiųs jums daug skaidrių dienų.
Jo klaidos nebeegzistuos,
Tūnos kažkur nakties sapnuos,
O gal supus, bet nesuirs
Šį siaubą vėjas pasiims.
Skandins, skraidins tylos namuos
Naikins vandens baltuos pursluos,
Tas antžmogis nebus skausmu